00:44 Ei, kas man daros? ryte supratau kad reikia dziaugtis kiekviena akimirka, o ne laukt kazko ipatingu {juk belaukiant to kazko, gali praleist, kazka paprasto ir tiesiog gero, mielo} todel dabar atrodo, kad pasaulis pradejo suktis i kita puse: ruduo nebebaisus, lietus lauke nebetoks slapias, myliu stipriau, dziaugiuos labiau, sypsaus daugiau. Net sirdele plaka greiciau neleisdama man panirt i spalvota sapna. Jauciuos lyg laimejus loterijoj, hm.... gal eit patikrint bilieta. Ai... gal ryt ;]
Labos, hug's Dzastin
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą