Gyvenimas

Yra daug ivairiu istoriju, vienos zavi, kitos liudina, vienos tik girdetos, kitos eina is kartos i karta ir po truputi keiciasi, dazosi skirtingomis spalvomis ir is kiekvieno lupu jos skamba kita spalva. Si istorija nudazyta visomis vaivorykstes spalvomis, ja pasakoja kiekvienas... Ja isgyvena visi... Tai gyvenimas.

-Ugdau savo siela.-uzmerktomis akimis kuzdejo jis.

-Kam?- su sypsena ji

-Kad ji galetu visad tave apkabinti, kai manes nebus,-jis atsikelia nuo zemes ir apkabino ja.

-Kaip?

-Pamatysi. Tik, Mazyte, prisimink-tu turi daryti viska ko tik troksti, viska! Nori dainuok, piesk, laikykis dietos, nesilaikyk, svesk, buk laisva! eeem, tu juk protinga. [nusisypso] Norejau pasakyt viskas yra skirta tik tau, tol kol tai neliecia kitu zmoniu. Spjauk i kitus, buk TU. Sakai neturi draugu? Zinok-Jie tave turi! Mazyt, tu esi galinga, kol esi nepriklausoma nuo kitu... O as... As visa amzinybe busiu kartu, tol kol mane paleisi... - pabuciuoja.

Ta diena lietus labai stipriai lijo, zmones skirstesi, nuzvelgdami ji ir ja... Kol galiausiai jie liko dviese. Ji buvo be skecio, o rankose turejo dvi raudonas rozes. Ir tik tada kai ji pasijaute pakankamai stipri, padejo rozes ir atsigule ant zoles prie JO:

-Dabar is tiesu amzinybe busi salia...