http://www.youtube.com/watch?v=cb61AVsxD34&feature=player_embedded#!

P.S.

http://www.youtube.com/watch?v=yzQ9VrnNQLQ

Mazam pasauly gyvena mazyte mergyte. Pasaulis grazus: pilnas spalvotu noru, dideliu troskimu, neimanomu ir imanomu dalyku... Bet mergaite susirupinusi. Jos akys klausiamai ziuri i dangu (jame gyvenanti pasaulio valdova), o mazyte sirdele verkia... mergaite supranta, kad jos pasaulis dar labiau traukiasi ir virsta i narveli, kuris spaudzia ne tik jos kuneli bet ir siela...

Grieztos taisykles - tai remai, uz kuriu ribu gali iseiti visi isskyrus ja. Ji pasiryzusi laikytis ju, beatodariskai ir nusileidziant viskam, kad tik BUTU. Deja, jos buvimas vis labiau panaseja i egzistavima, nebelieka nei kvapu, nei skonio nei spalvu... Nebelieka tu dalyku, kurie dziugino ir verte ja gyventi. Pamazu jos siekiai isblesta, sypsena dingsta, o sirdies plakimas reteja. Ji nyksta... Jos pasaulis traukiasi...

Siandien is dangaus krenta dideli surus lietaus lasai... Valdovai verkia... Jos nebera.

P.S. Manes nebebus...

Nespeju su laiku...

Viskas kinta taip greit, nebezinau ar tais pokyciais reikia dziaugtis ar suskubt stabdyt viska ir sokt is sio besisukancio pasaulio. Sakoma visad yra dvi iseitys, SI- man labiau priimtina nei kita (jos nerandu...neieskojau)

Pagaliau uzaugau! Gavau tai ko visad troskau, praradau tai ko nevertinau.... Pasirodo praeityje turetas turtas buvo daug brangesnis nei visa tai kas dabar patiekta ant lekstutes (pfu pfu pfu, per kairy, nenoriu prsisneket!) Turejau stipria valia, dariau grieztus ir teisingus sprendimus, zinojau ko siekiu. Man paciai patiko ir mano isvaizda ir mano 'lievas, nesuprantamas, uzsispyrimo pilnas' charakteris.. Niekad nesupratau kad tai ir sudare mane, tai afisavo mane aplinkiniams ir kad tai buvau tikroji as. Laikui begant supratau, kad siekdama savo tikslu reikia buti itin atsargiai, paslankiai ir svarbiausia buti puikiai aktoriai. Taip ir padariau... Ismokau vaidint taip, kad buciau pripazinta ir ivertinta ir ka Jus mielas skaitytojau manot? TAIP, man pavyko... Isgyvenau ta sunku etapa issiskyrus su savo X, apsukau galva mane dominanciam vaikinui, pagaliau isigijau savo masina (oj, kaip as jos norejau), susiradau darba..... IR praradau save. Pati nesuprantu kaip tai atsitiko, kaip sita vaidyba tapo manimi ir uzvalde net ir slapciausius likusios stiprios charizmatiskos 'moters' sielos pakrascius.

Iprastas labas rytas pasauliui, Smilkstanti cigarete pakeliui i darba (nepatinka man rukancios panos!!! ), maistas (pagaliau reikia ji subalansuot, o tai pati sau nebepatinku), konvejerinis darbas, mokslai (kuriu pastoviai nespeju nei pradet nei uzbaigt) ir bejegis laukimas savaitgaliu kai pamatysiu JI. Galesiu but 24h per para kartu... bet tai dar didesnis paradoksas - jis mano silpnybe, nuo jo as priklausoma. Ir net neisivaizaiduoju del ko, nes jam vaidinu 110%.... Ach!!!!!!!!! Zmogau mielas, prasau trenk man antausi ir pastatyk i buvusias vezias. Kad galeciau patikt pasauliui ir sau, Nebevaidint Suaugusios, but suaugusia! But ta stiprybe kuria zavejosi visi ir patart kitiem o ne laukt patarimo. Buti pavyzdiu aplinkiniams, o ne slapta zvalgytis i praeivius. Prasau tik vieno... PARODYK MAN KITA ISEITI.... !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!