2010-07-13 Sėdžiu darbe, stalas apverstas kruva papkiu su dokumentais, popieriu... piestuku, tusinuku. Taip pat keli blankai, kuriuos tuoj prisivertus direktoriui nesiu pasirasyt, bet ne dabar. Dabar dar neatsibudus, dar be rytines zaliosios arbatos, tad laukiu dar ciut ciut, kol kaimyninis kabinetas pakvies pusryciu :]
Et, keista.. jau ketvirtas menesi dirbu cia, atrodo ir pripratau ir nebera tas kolektyvas toks neaiskus. Darbas sunkus, nevisad suprantamas, bet tikslinis, reikalingas. Jauciuosi bent truputi cia naudinga ir turinti savo vieta po saule. Paradoksalu, bet tuoj tuoj reiks atsisveikint su viskuo. Darbo sutarties terminas baigiasi rugpjucio 3 diena ir zinot ka? Labai bijau... Bijau ne to kad vel liksiu be pajamu, o to, kad busiu tevu islaikoma, kad turesiu per daug laisvo laiko (kurio metu kils durnos mintys, o is neturejimo ka veikt galiu vel sau nebepatikt). Bijau ir to, kad nebebus kur pasireikst. Aisku, neprazusiu... be to materialiai bus sunkiau. Apsiribosiu tais norais kuriuos galiu igyvendinti, o jei ir juos bus sunku ivykdyt- tiesiog busiu su sau artimais zmonem, o juk to nevisi turi.. O as noriu pasigirt, TURIU. turiu Labai mylima mama ir teti, broli, kurio pasiekimai tikriausiai stebins pasauli (protingas vaikas), savo ciuciuka, kuris visad pasitinka griztant namo ir aploja kai grizti per velai. :)) Tiesa turiu gerus draugus, su kuriais tikrai gera pabut... TURIU TAVE ir i nieka taves neiskeisciau.
Keista, dabar susimasciau apie mus apie draugyste... Ankstesnes draugystes budavo tokios neapmastytos, nestabilios, neaiskios, zavincios savo lengvumu. Dabar viskas atvirksciai, tai buvimas nuosirdziam, 100% atsidavimas vienas kitam, esu laiminga budama sale taves ir jauciu pareiga padaryt tave laimingu. Tu vakar man pasakei, kad ir kokie pykciai bebutu reikia suprast, kad mes norim but kartu, mum gera but vienas su kitu ir nenorim keist to. Nera svarbiausia is gyvenimo imt tik malonumus ir visad but uzimtai (ejimais i kina, sokius, susitikima su draugais, vaziavimais i gamta ir t.t.) yra svarbiausia ziuret i viska rimtai, pamirst vaikiskus zaidimus (svetimu vyruku ar panikiu viliojimus, pvz) Juk nieko ten kito nerasi, tas pats zmogus, tie patys poreikiai. Reikai suaugt, juk musu tevai tokiu metu jau mus augimo. Bukim kartu...
Pagaliau gavau uztikrintuma, kurio ziauriai reikejo man, tuos petcius uz kuriu galiu pasislepti... Aciu tau.
Tiesa, neuzilgo zadu kraustytis gyvent is tevu... jau kaip ir laikas manau butu, o tai ikyresiu as jiem... :)
O! sutartinis zenklas, kad kava jau ant stalo, turiu begt... HUG's Justin :}

http://www.youtube.com/watch?v=cb61AVsxD34&feature=player_embedded#!

P.S.

http://www.youtube.com/watch?v=yzQ9VrnNQLQ

Mazam pasauly gyvena mazyte mergyte. Pasaulis grazus: pilnas spalvotu noru, dideliu troskimu, neimanomu ir imanomu dalyku... Bet mergaite susirupinusi. Jos akys klausiamai ziuri i dangu (jame gyvenanti pasaulio valdova), o mazyte sirdele verkia... mergaite supranta, kad jos pasaulis dar labiau traukiasi ir virsta i narveli, kuris spaudzia ne tik jos kuneli bet ir siela...

Grieztos taisykles - tai remai, uz kuriu ribu gali iseiti visi isskyrus ja. Ji pasiryzusi laikytis ju, beatodariskai ir nusileidziant viskam, kad tik BUTU. Deja, jos buvimas vis labiau panaseja i egzistavima, nebelieka nei kvapu, nei skonio nei spalvu... Nebelieka tu dalyku, kurie dziugino ir verte ja gyventi. Pamazu jos siekiai isblesta, sypsena dingsta, o sirdies plakimas reteja. Ji nyksta... Jos pasaulis traukiasi...

Siandien is dangaus krenta dideli surus lietaus lasai... Valdovai verkia... Jos nebera.

P.S. Manes nebebus...

Nespeju su laiku...

Viskas kinta taip greit, nebezinau ar tais pokyciais reikia dziaugtis ar suskubt stabdyt viska ir sokt is sio besisukancio pasaulio. Sakoma visad yra dvi iseitys, SI- man labiau priimtina nei kita (jos nerandu...neieskojau)

Pagaliau uzaugau! Gavau tai ko visad troskau, praradau tai ko nevertinau.... Pasirodo praeityje turetas turtas buvo daug brangesnis nei visa tai kas dabar patiekta ant lekstutes (pfu pfu pfu, per kairy, nenoriu prsisneket!) Turejau stipria valia, dariau grieztus ir teisingus sprendimus, zinojau ko siekiu. Man paciai patiko ir mano isvaizda ir mano 'lievas, nesuprantamas, uzsispyrimo pilnas' charakteris.. Niekad nesupratau kad tai ir sudare mane, tai afisavo mane aplinkiniams ir kad tai buvau tikroji as. Laikui begant supratau, kad siekdama savo tikslu reikia buti itin atsargiai, paslankiai ir svarbiausia buti puikiai aktoriai. Taip ir padariau... Ismokau vaidint taip, kad buciau pripazinta ir ivertinta ir ka Jus mielas skaitytojau manot? TAIP, man pavyko... Isgyvenau ta sunku etapa issiskyrus su savo X, apsukau galva mane dominanciam vaikinui, pagaliau isigijau savo masina (oj, kaip as jos norejau), susiradau darba..... IR praradau save. Pati nesuprantu kaip tai atsitiko, kaip sita vaidyba tapo manimi ir uzvalde net ir slapciausius likusios stiprios charizmatiskos 'moters' sielos pakrascius.

Iprastas labas rytas pasauliui, Smilkstanti cigarete pakeliui i darba (nepatinka man rukancios panos!!! ), maistas (pagaliau reikia ji subalansuot, o tai pati sau nebepatinku), konvejerinis darbas, mokslai (kuriu pastoviai nespeju nei pradet nei uzbaigt) ir bejegis laukimas savaitgaliu kai pamatysiu JI. Galesiu but 24h per para kartu... bet tai dar didesnis paradoksas - jis mano silpnybe, nuo jo as priklausoma. Ir net neisivaizaiduoju del ko, nes jam vaidinu 110%.... Ach!!!!!!!!! Zmogau mielas, prasau trenk man antausi ir pastatyk i buvusias vezias. Kad galeciau patikt pasauliui ir sau, Nebevaidint Suaugusios, but suaugusia! But ta stiprybe kuria zavejosi visi ir patart kitiem o ne laukt patarimo. Buti pavyzdiu aplinkiniams, o ne slapta zvalgytis i praeivius. Prasau tik vieno... PARODYK MAN KITA ISEITI.... !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Man reikia tik pasisneket... Tik truputi issipasakot. Reikia patarimo, supratimo, pasakymo, kad viskas bus gerai arba tiesiog isklausimo. Nebeislaikysiu to viena ;( Sauksiu, reksiu, verksiu... NESU VIENA, ESU VIENISA :(

Valdyti, zaveti, skraidyti, bandyti, dziugautis, megautis, pajusti, pamilti, issilaisvinti, atsisakyti, priimti, susitaikyti, atsiduoti, suprasti, prarasti, zaisti, kankinti, erzinti, kvailioti, pokstauti, raudonuoti, saugoti, nevertyinti, megdzioti, tvarkyti, gadinti, dvejoti, buciuoti, sokti, dainuoti, uzsispirti, myletis, gyventi.....! BUTI TOBULAM, PRALAIMEJIMAS-NE ISEITIS.

Hm.

Kazkoks jausmu makaliukas pasidariau ;/ Viena minute strakalioju ir dziaugiuos savo naujom ruzavom kojiniken ;D kita - piktai ziuriu i Bena sakydama ''Nebegrysiu....'' bet isejus vel pareinu {anksciau buciau jokiu gyvu nelauzius savo pasakytu zodziu}. Zmones kalba kad tai depresija, BULLSHIT, Man tiesiog reikia.................. {nepatikesit} paverkt. Padejo ''a walk to remember.''

____________________________________________

O dabar viskas vietose, zmones! ;} Prasom dziaugtis atejusiu rudeniu ( o gal ziema) , uzsideti silta salika, uzsimaukslinti kepuriuka, butina pasiimti pirstinaites ir nepamirsti fotoaparato IR IR iR... Keliauti ten kur akys mato ir su kuo noris {ar vieniem}. Pailsekit nuo visko savaip, juk pasaulis JUSU.

LUV, DZASTIN' ;*